LIETUVOS ETNOGRAFINIAI REGIONAI BEI LANKYTINI OBJEKTAI

Nors Lietuva yra vieninga valstybė, ją sudaro penki dar XIII amžiuje susiformavę etnografiniai regionai: 

• Aukštaitija;
• Žemaitija;
• Dzūkija;
• Suvalkija;
• Mažoji Lietuva.

Atskiros etnografinės sritys skiriasi viena nuo kitos vietos gyventojų kalbos ypatumais, vyraujančiomis šventėmis, gyvenamųjų namų tipais ir vidaus išplanavimu, aprangos ypatumais ir kitokiais materialiniais bei dvasiniais kultūros savitumais.

AUKŠTAITIJA

Aukštaičių žemės (dabartinė šiaurrytinės - rytinė Lietuvos dalis) - pirminis Lietuvos valstybės branduolys. Aukštaitija - didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, turintis daug tarmių, itin turtingas tradicinių papročių, architektūros, gyvensenos ir kito istorinio etnokultūrinio paveldo.  Šio krašto tradiciniuose audiniuose ir tautiniuose kostiumuose vyrauja linksmos, šviesios splavos. Čia giedamos tūkstantmetinės aukštaičių dainos - sutartinės. Išlaikyta šių dainų archajiška muzikinė ir poetinė forma. Aukštaitija - tai aludarių (ypač Biržų rajonas), tai pat tradicinių miltinių ir gėlųjų vandens žuvų patiekalų kraštas. Šiandieninė Aukštaitija pasižymi tarmių, gyvensenos ir etnokultūrinio paveldo margumu, nes yra paveldėjusi trijų didelių etninių darinių - Sėlos, Nalšios ir Žiemgalos - palikimą. Sako, kad vaizdinga gamta sukūrė liksmą aukštaičių būdą, o Aukštaitija dar vadinama poetų ir pasakorių kraštu.

Aukštaičių sutartinė

Lankytinos vietos:

  

  Aukštaitijos nacionalinis parkas - seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje. Tai antras pagal plotą nacionalinis parkas, įkurtas 1974 metais, siekiant išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžių sričių sandūroje esančią Žeimenos aukštupio ekosistemą, jos gamtos ir kultūros vertybes. Parkas yra rytų Lietuvoje, Ignalinos, Švenčionių ir Utenos savivaldybėse. Direkcija įsikūrusi Palūšėje. Lankytini objektai nacionaliniame parke:

• Senovinės bitininkystės muziejus. Muziejuss duris atvėrė 1984 metais. Sodyba su lauko ekspozicija išsidėsčiusi ant Tauragno upelio kranto. Ekspozicijoje galima pamatyti, kokiu būdu drevininkai apsaugodavo bites nuo meškų, kurių senais laikais miškuose buvo gausu. Šalia muziejaus pastatų stovi senoviniai kelminiai - kaladiniai aviliai. Muziejų labai pagyvina skulpūriniai aviliai, kuriuose tai pat gyvena bitės. 
• Ginučių vandens muziejus.  Vandens malūnas yra XIX a. technikos paminklas su išlikusia senovine malūno įranga: nuo vandens rato, maišų pakėlimo mechanizmo, girnų ir pikliaus.
  
  
  
  
  
• Botanikos takas.  Aukštaitijos nacionalinis parkas floristiniu požiūriu yra viena turtingiausių saugomų gamtos teritorijų Lietuvoje. Norintiems geriau pažinti įvairiarūšią parko augaliją būtina aplankyti mokomąjį botanikos parką. Jis įrengtas prie Lūšio ežero, tarp Palūšės ir Meironių kaimų. Tako ilgis - 3,5 km, take galima pamatyti apie 150 augalų rūšių, iš kurių 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
  

  

  Botanikos takas

  
  Dar galima aplankyti:
  
  
  
•  Kretuonio archeologinį kompleksą;
• Nalšios kraštotyros muziejų;
• Dringio ir Ožių ragai - pusiasaliai;
• Moką - prie Tauragnų - Kazitiškio kelio stuksantis akmuo;
• Ilgasalę;
• Ešerinio ežerėlius.

DZŪKIJA

Dzūkijos etnografinio regiono teritorija yra Lietuvos pietryčiuose, tarp Nemuno ir Nėries upių. Tai miškingiausias Lietuvos regionas. Daugeliui gyventojų miškas buvo ir dabar yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Dzūkijoje iki šiol išliko beveik visi senoviniai verslai. Trobesiai, baldai, namų apyvokos daiktai - viskas sukuriama savo rankomis. Šiame regione taip pat daug stalių, puodžių, kalvių, pynėjų iš vytelių ir skiedrų, medžio drožėjų, juodosios keramikos meistrų. Dzūkės yra turbūt kūrybingiausios audėjos visoje Lietuvoje, puikios mezgėjos ir siuvėjos, šiaudelių narstytojos. Dzūkija garsėja ir savo reto grožio gamta - didingais ežerais ir miškais, šaltiniuotomis upėmis ir pelkingomis laukymėmis. Šis kraštas vadinamas dainingiausiu visoje Lietuvoje, dzūkai dainuoja ir sunkius darbus dirbdami, ir vestuvėse šokdami, gieda krykštydami kūdikėlį, rauda palydėdami mirusiuosius. 

 Autentiškos dzūkų vestuvių dainos

Dzūkijoje galima aplankyti:

   Dzūkijos nacionalinis parkas - kurtas 1991 metais gamtiniu ir kultūriniu požiūriu turtingai dainavos krašto teritorijai saugoti, tvarkyti ir naudoti. Didžiausia saugoma teritorija Lietuvoje. 

 Lankytinos vietos nacionaliniame parke:

Čepkelių rezervatas

• Čepkelių rezervato gamtos muziejus. Rezervatas yra skirtas išsaugoti natūrliai laukiniai gamtai. Ekspozicijoje galima išgirsti ir pamatyti įvarių gyvūnų ir paukščių balsų, kurių rezervato teritorijoje gausu: 186 paukščių rūšys, 2540 bestuburių rūšių, 41 rūšis žinduolių.
•  Lietuvos Totorių buities muziejus. Merkinės krašte totoriai gyveno nuo XV a. ir garsėjo kaip amatininkai, žvejai. Prieš karą turėjo įsteigę žvejybos artelę. tai privatus muziejus, įkurtas jo šeimininkų Liusės ir Vlado Gaidukevičių sodybos name. 

  

  Lietuvos Totorių buities muziejus

• 

  Merkinės piliakalnis
  

  
  

  Merkinės piliakalnis. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje.

Kitos lankytinos vietos:

• Didysis Dzūkijos akmuo;
• Vinco Krėvės - Mickevičiaus memorialinis muziejus Subartonyse;
• Dzūkijos gamtos perlas - Žuvintas;
• Liškiavos piliakalnis;
• Margonių klojimo teatras;
• Etnografiniai kaimai: Dubinyko, Lynežerio, Musteikos, Zervynų, Mančiagirės, Žiogelių. 

SUVALKIJA

Suvalkijos regionas yra pietinėje - pietvakarinėje Lietuvos dalyje už Nemuno upės, tad kartais vadinama Užnemune. Pagrindinis šio regiono gyventojų verslas nuo I tūkstantmečio buvo ir yra žemdirbystė. Žemdirbystei palankios derlingos žemės ir suvalkiečių darbštumas lėmė tai, kad šio regiono gyventojai buvo turtingiausi XIX - XX amžiaus Lietuvos ūkininkai. Suvalkija - tikras lygūmų kraštas, o suvalkiečiai yra racionalūs, sumanūs ir begalo taupūs žmonės. Suvalkijos gyventojų kalbos pagrindu susiformavo šių dienų bendrinė lietuvių kalba. 

Lankytinos vietos Suvalkijoje:

• Zyplių dvaras. Zyplių dvarą XIX a. įkūrė Polocko gubernijos dvarininkas Jonas Barkovskis. Čia nuolat vyksta projektų pristatymai, konferencijos, sueigos, šventės, savaitgaliais rodomi kaimo teatrų spektakliai. Šiandien dvaras - vienas iš labiausiai lankomų objektų Šakių rajone. 

  

  Zyplių dvaras
  

        



Vyštyčio regioninis parkas







• Vyštyčio regioninis parkas. Regioninis parkas yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje, vakaruose ribojasi su Karaliaučiaus sritimi, pietuose  - su Lenkija. Iš viso parko teritorijoje yra 14 ežerų. 
• Jono Basanavičiaus sodyba - muziejus. Lietuvių tautinio atgimimo pradininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Jo sodyboje 1989 metais buvo įkurtas muziejus, kuriame galima susipažinti su Nepriklausomybės akto signataro gyvenimu. Šalia sodybos puikuojasi 1988 metais pradėtas kurti ąžuoliukų parkas. 40 ha parko plote žaliuoja 8400 medelių. 
  

Kitos lankytinos vietos:

• Vyštyčio akmuo;
• Vyštyčio ežeras;
• Paežerių dvaro rūmai;
• Regykla "Svirkalnis".

ŽEMAITIJA

Žemaitijos regionas dabartinėje šiaurės vakarų Lietuvoje. Šiame regione klestėjo amatai - dailidės statydavo namus, gamindavo baldus, siūlams verpti ratelius, darbo turėjo kubiliai, klumpadirbiai, batsiuviai, siuvėjai, audėjos, račiai, kalviai, kailiadirbiai. Ypač populiari buvo puodininkystė. Amato paplitimu ir darbų gausa žemaičių puodžiai lenkė visus kitus Lietuvos regionus.

     Žemaičių daina

Lankytinos vietos:

  Žemaitijos nacionalinis parkas - parkas yra šiaurės vakarų Lietuvoje, įsteigtas 1991 metais. Nacionalinis parkas - tikras atradimas tiems, kurie savo kelionėse siekia susipažinti su natūralumą išlaikusia gamta ir savitomis šio regiono tradicijomis.

 Dar galima aplankyti:

• Gardų ozas - tai išraiškingiausia reljefo forma Varduvos dubumoje. Gardų ozas susidarė ledyno tirpsmo vandenims suklosčius žvyrą ir smėlį ledo plyšyje, tai ideali vieta poilsiui. 

  

  Gardų ozas

• Energetinių labirintų parkas. 
  

  

  Energetinių labirintų parkas

  
  
• Šarnelė. 1 km į šiaurės vakarus nuo Žemaičių Kalvarijos prasidedanti ir apie 5 km išsitęsusi Šarnelė. Tai beveik 20 km2 vienkieminis kaimas, garsėjantis ūksmingomis sodybomis. 

Kiti lankytini objektai:

• Žemaitės memorialinis muziejus;
• V. Mačernio muziejus;
• Jonušų tautodailės - etnografinis muziejus;
• L. Černiausko meno galerija;
• K.Striaupos klėtelė;
• R.Laimos tautodailės ekspozicija;
• Bokštas ant Cidaro kalno.

MAŽOJI LIETUVA

Mažosios Lietuvos regionas yra pietvakarinėje nuo Šešupės žemupio Lietuvos dalyje, dar vadinama Klaipėdos kraštu. Mažoji Lietuva - tai labai skirtinga unikalaus grožio gamta ir viena už kitą įdomesnės vietovės. Šiame regione yra vienas iš gražiausių Europos kraštovaizdžių - UNESCO paveldo šedevras Kuršių nerija. Ši Mažosios Lietuvos dalis yra lietuvių raštijos gimtinė - čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji gramatika, pirmasis dainynas, įsteigtas pirmasis Lietuvos kraštotyros būrelis, kur pirmiausia imta rinkti lietuvių tautosaka. 

Mažosios lietuvos dainos

Lankytinos vietos:

 Kuršių nerijos nacionalinis parkas - tai saugoma teritorija, apimanti lietuviškąją Kuršių nerijos sausumos dalį kartu su Kuršių marių ir Baltijos jūris pakrante. Visa Kuršių nerija - tai 98 km ilgio pusiasalis, kurio pietinė dalis priklauso Rusijos Federacijai. 

Lankytinos vietos nacionaliniame parke:

Delfinariumas

• Lietuvos jūros muziejus ir delfinariumas. Akvariume galima pamatyti Lietuvos gėlavandenes, Baltijos jūros bei tropinių jūrų žuvis, bestuburius, įspūdingo dydžio žuvis - eršketus. Tropinių jūrų akvariumai skirti kietiesiems, minkštiesiems koralams, kitiems bestuburiams gyvūnams ir koralinėms žuvims. Lauko baseinuose gyvena Baltijos pilkieji, Rytų Atlanto paprastieji ruoniai, Šiaurės jūrų liūtų pasirodymai. 

Lietuvos Jūrų muziejus

• Garnių ir kormoranų kolonija. Netoli Juodkrantės yra didžiausia ir viena seniausių Lietuvos žinomų pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Šią koloniją žmonės stebi nuo XIX a. pabaigos. Šiuo metu čia yra apie 2000 dižiųjų kormoranų ir virš 500 pilkųjų garnių lizdų. Vasario mėnesį pasirodo pirmieji kormoranai, o vėliau parskrenda ir pilkieji garniai.

• Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija. 1979 - 1981 metų vasaromis į Juodrantę suvažiavę Lietuvos tautodailininkai, medžio drožėjai sukūrė daugiau nei 70 skulptūrų. Mediniuose drožiniuose galima atpažinti lietuvių liaudies pasakų ir legendų herojai. 
  

Dar galima aplankyti:

• Gintaro įlanką;
• Žirgų rago švyturį;
• Skulptūrą maestro V. Kernagiui atminti;
• Mirties slėnį;
• Laivų - veteranų ekspozicija;
• Miniatiūrų muziejus;
• Gintaro muziejus - galerija;
• Parnidžio kopa ir saulės laikrodis.

Neregėta Lietuva !

Sąvokos:
Etnografinis regionas - istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir paparočiai, integruotas baltų palikimas. ( Lietuvos Respublikos kultūrosvalstybinės globos pagrindų įstatymas)
Nacionalinis parkas - valstybės valdoma teritorija , kurioje saugomas tam kraštui būdingas kraštovaizdis, savitos gyvenvietės, kultūros vertybės. Skatinamas pažintinis turizmas, tikslas - supažindinti lankytojus su gamtos ir kultūros vertybėmis. 
Rezervatas - teritorija, kur gamtos turtų apsaugos ir didinimo , mokslo tikslais saugomas visas gamtos kompleksas, draudžiama bet kokia žmogaus ūkinė veikla.